2008 Gegužė, 21 d, Trečiadienis
Taigi sulaukem cia antros dienos :) Bandziau katik ka nors su fotkem padaryt, bet nelabai isejo - nera jokios normalios programos kompe nuotraukom mazinti, o originalus ilgai keltu… Na, gal dar pabandysiu veliau.
Siandien buvo jau rimta diena su pranesimu klausymu, stendiniu pranesimu kabinimu ir profesiniais pokalbiais. Su lenku sutarem, kad jis gales man atsiusti uodu, nes turi kazkiek; bosniui pazadejau atsiusti skanuota knyga; susipazinau su tokiu Ryan Kimbirauskas - pasirodo jo tevas iseivijos lietuvis, bet lietuviskai vaikas moka tik labas ir sudie :) Dar maciau daug lavonu nuotrauku ir daug dziku dorojamu lavonu nuotrauku. Profesine specifika tokia. Per pietus vel paplaukiojau juroj, pafotkinau visokiu skraidanciu gyviu, issikrapsciau juros ezi, bet dar nenufotkinau. Kadangi iki pranesimu buvo laiko, paslampinejau siek tiek juros pakrantemis, uzejau ant puslaukiniu ozku burelio - zodziu visokios neiprastos veiklos vyksta, geras oras neleidzia liudet. Kambariokas Feugang nuejo ziureti futbolo - pasirodo siandien UEFA finalai ar kazkas, reiks ir man nueiti zvilgtelet. Dar toks juokas - perziurejau ko prifotkinau, tai is vakar vakaro yra viena fotke, kur Feugang stovi salia kazkokio paminklo. Nors sviesu buvo, bet kazkodel nesimato nei paminklo, nei kameruniecio veido…
2008 Gegužė, 20 d, Antradienis
Taigi gavosi kazkaip, kad susiorganizavau dalyvavima konferencijoje Kretoje, salia Kolimbari miestuko, kur dabar ir sedziu. Kadangi kompas ne lietuviskas, tai truksta simboliuku, bet gal geriau taip nei niekaip.
Jei trumpai ispudzius - dabar jau viskas tvarkoj, pavalgem, vynelio maktelejom :) O prasidejo diena nuo evakuoto Vilniaus oro uosto, nes kazkur rukyklol dege siuksliu deze… Kol isvedino patalpas, nieko neleido vidun, nes signalizacija cype. Taigi velavom siek tiek isskristi. Po to Copenhagos oro uoste beveik valanda pralaukiau eileje prie registracijos skrydziui, o kai jau atspausdino man bilietuka, vaikinukas paklause “how fast can you run? Run like you never ran”. Tai begau i kita terminalo gala, bet spejau lektuvan. Bet ir tas del kazkokiu priezasciu velavo pakilti, taigi Atenuose nusileidom irgi veluodami apie pusvalandi, o man tarp skrydziu tik valanda buvo… Vel lekiau, blaskiausi po terminalus, bet spejau :) O pabaigai tai Aegean Airlines per 30min skrydi pavaisino sultimis ir skaniais sausainiukais. Vat.
O dar siandien issimaudziau juroje - nors gavau kiek suraus vandens gurkstelet, bet gerai vistiek. Ir dar - gyvenu su Kamerunieciu. Tiek tuom kart. Gal ryt brukstelsiu ka ir fotkiu gal idesiu.
2007 Balandis, 11 d, Trečiadienis
Ankstų balandžio penktosios rytą išsiruošėm kelionėn į Taliną, parsivežti Alminų vaiko :) Ekipažas susirinko kaip visada šaunus, taigi liūdėti neteko.
Dėl laiko ir įkvėpimo stokos paminėsiu esminius kelionės momentus beigi įdėsiu keletą nuotraukėlių.
Taigi, Talinas. Gražus miestas. Nors sako, kad senamiestis mažesnis už Vilniaus, bet dėl savo išsidėstymo ant kalvelių ir visokių vingiuotų gatvelių man jis pasirodė ne toks ir mažas :) Taline kaip supratau iš užrašų ant sienos, yra gana gyvybinga rastamanų populiacija:
Kaip jau minėjau, Talino senamiestis gražus, ypač vakare iš teisingų vietų žiūrint:
Penktadienį aptikom ir Lietuvos ambasadą, kuo buvom labai pradžiuginti:
Vienos iš seniausių bažnyčių apdailoje pasirodo pavaizduotas šuo, vejantis pagonis į bažnyčią:
Jau grįžtant iš Talino, pakeliui sustojom kažkokiam regioniniam parke papietauti ir pasivaikščioti po pelkutę. Vėjas buvo kaip ir kitur pajūryje, tai pats valgymas didelio džiaugsmo nekėlė, - pilnam džiaugsmui teko užsilipti bokštelin, iš kur ir matėsi mūsų pietavimo vieta (toks stendas stovi):
Dar spėjom sustoti pajūryje ir palydėti Saulę. Šiemet pirmą kartą tą dariau, bet dar reikės kažkada pasitikti ją tekančią, tikriausiai Puvočiuose.
Saulėlydžio nuotraukoje labai gerai matosi NTO - neatpažintas trukdantis objektas, kurio prigimtis ilgai buvo neaiški… Iš pradžių atrodė, kad tik mažasis objektyvas tokį džiaugsmą užpaišo, bet Rygoj atidžiau pažiūrėjus, pasirodė, kad ir geruoju objektyvu tas pats pasidaro… Teko jau nuosekliau paieškoti priežasties ir kągi kągi kągi - radau plauką, palindusį po veidrodėliu ir matyt kažkur ant matricos kabėjusį…
O jau išsivalius aparatūrą teko laimė aptikti Rygos rožių puoselėtoją, trešėją ir purentoją - Katuką - pačiame darbo įkarštyje:
O įrodymui, kad kelionė baigėsi laimingai - draugiškas ekipažo kadras iš žymiojo Lietuvos miesto, geležinkeliečių sostinės, paminklo suodiniems žvirbliams stovėjimo vietos - Radviliškio! Tiesa, kadrą kiek gadina ištikimojo Hyunday Getz stogo kraštas, bet pakili nuotaika tiesiog spinduliuote spinduliuoja mūsų veiduose:
Tiesa, pabaigai manau visgi reikėtų paaiškinti, kodėl toks savotiškas kelionės kodinis pavadinimas. Ogi todėl, kad šitas puikus žodis, o ypač jo apibrėžiamas simbolis mus lydėjo visos kelionės metu, ir ypač Latvijos keliuose:
